Šiandien Evangelijoje girdime, kaip Kristus vaikšto po miestus ir kaimus, skelbdamas Dievo Karalystę, ir su Juo dvylika bei moterys, kurias Jis išgydė, tarnavo Jam savo turtu. Štai tokia tyli, ištikima meilė, kuri neieško savo, o tiesiog būna šalia.
T
Šiandien Evangelijoje skamba pasakojimas apie moterį, kuri atėjo pas Jėzų į fariziejaus namus su brangiu kvapiuoju aliejumi. Ji verkė prie Jo kojų, šluostė jas savo plaukais, bučiavo ir tepė aliejumi. O fariziejus žiūrėjo ir sau galvojo: jei Jis būtų pranašas, žinotų, kas ir kokia moteris Jį liečia. Bet Viešpats matė ne nuodėmę, o jos meilę, ir tarė: atleidžiamos jos nuodėmės, kurių daug, nes ji daug mylėjo.
Šiandien Evangelijoje skamba pasakojimas apie tai, kaip Kristus priėjo prie Naino miesto vartų, kur buvo išnešamas miręs jaunuolis, vienintelis našlės sūnus. Viešpats pamatė jos ašaras, pasigailėjo ir tarė: neverk. Jis palietė neštuvus, ir sūnus grįžo pas motiną gyvas.
Šiandien Evangelijoje skamba trumpa scena: Jėzus praeina pro muitininką Levį, sėdintį prie muitų rinkimo, ir tiesiog jam sako: sek paskui mane. Ir tas, viską palikęs, atsistoja ir eina. O paskui pasikviečia Svečią į savo namus, ir prie stalo atsiduria tie, kurių niekas nelaukė.
Šiandien Evangelijoje Viešpats lygina žmones su vaikais gatvėje: vieni groja fleita, o kiti nešoka, gieda liūdną giesmę, o tie neverkia. Taip ir mes kartais neatsiliepiame nei į džiaugsmą, nei į skausmą, tarsi širdis būtų užrakinta. O Dievo išmintis, sako Kristus, pateisinama visų, kurie ją priėmė.
Šiandien, ketvirtadienį, dvidešimtąją sekmininkių savaitę, Evangelija pasakoja, kaip Jono Krikštytojo mokiniai atėjo pas Jėzų su klausimu: Ar Tu esi Tas, kurio laukėme? O Jis atsakydamas nieko neįrodinėjo, tik tarė: pažiūrėkite, aklieji praregi, luošieji vaikšto, vargšai girdi gerąją žinią. Ir tyliai pridūrė: palaimintas, kas nepasipiktins Manimi. Taip paprasta ir taip giliai — tikėjimas atpažįstamas ne iš garsių žodžių, o iš to, kad šalia jo gyventi darosi šilčiau.
Šiandien Evangelijoje Viešpats sako, kad geras žmogus iš gero savo širdies lobio iškelia gera, o piktas iš pikto – pikta. Ir dar primena, kad namas, pastatytas ant uolos, atsilaikys prieš potvynį, o pastatytas be pamato – sugrius. Šie žodžiai ne apie išorinius darbus, o apie tai, kas mumyse, iš ko gyvename kiekvieną dieną.
Šiandien Evangelijoje Viešpats kalba apie medį ir jo vaisius. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno iškelia gera, o piktas – pikta. Ir dar: neteiskite, ir nebūsite teisiami; atleiskite, ir jums bus atleista. Šie žodžiai – ne griežtos taisyklės, o tyli šviesa, padedanti mums žvelgti į savo pačių širdį, o ne į svetimas klaidas. Juk iš širdies gausos kalba lūpos, ir kokiu saiku mes matuojame kitiems, tokiu pat bus atmatuota ir mums.
Pavlogradas, Dnipras, Kyjivas, Chersonas, priimkite mūsų maldas už žuvusius civilius!
Sumuose vėl žuvo taikūs žmonės. Dviem iš jų tebuvo 21 metai.
Šiandien atvėrėme D.O.M. visiems. Tikėjimas neturėtų priklausyti nuo šalies, kalbos ar konfesijos.
"Nes kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten aš esu jų tarpe." Evangelija pagal Matą 18:20
Hello, World!