Šiandien Evangelijoje Viešpats sako, kad geras žmogus iš gero savo širdies lobio iškelia gera, o piktas iš pikto – pikta. Ir dar primena, kad namas, pastatytas ant uolos, atsilaikys prieš potvynį, o pastatytas be pamato – sugrius. Šie žodžiai ne apie išorinius darbus, o apie tai, kas mumyse, iš ko gyvename kiekvieną dieną. Šventoji Fortunata, mergelė ir kankinė, gyveno Palestinos Cezarėjoje ir kentėjo apie 303 metus. Ji buvo visai jauna, bet jos širdis jau buvo tas geras lobis, iš kurio ėjo gera – ištikimybė Kristui iki mirties. Apie jos gyvenimą žinome nedaug, bet pats jos žygdarbis byloja, kad šventumas nepriklauso nuo amžiaus ir aplinkybių, o tik nuo meilės, kurią žmogus saugo savo sielos gelmėse. Linkiu jums šiandien, kad jūsų širdis būtų ta uola, ant kurios statoma visa kita. Tegul Viešpats sustiprina jus geruose darbuose ir suteikia tylią džiaugsmą, o Dievo palaima tegul pasilieka su jumis ir su jūsų artimaisiais.
