O Jėzau, dangiškasis gydytojau, prisimink tą išsekimą, sumušimus ir sopulius, kuriuos, pakeltas ant aukšto kryžiaus skersinio, kentėjai visuose savo sudraskytuose sąnariuose. Nė vienas jų nepasiliko savo vietoje, todėl nėra skausmo, panašaus į Tavo skausmą. Nuo kojų pėdų ligi viršugalvio Tavyje nebuvo sveikos vietos, tačiau, pamiršęs visus skausmus, meilingai prašei Tėvą už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“.

Dėl šio gailestingumo ir tų kančių atminimo suteik, kad šios karčiausios Tavo kančios prisiminimas taptų visų mano nuodėmių atleidimu. Amen.